- velnys
- velnỹs sm. (3) NdŽ, LD216(Šauk), vélnis (1) Mžš; D.Pošk, RtŽ, KŽ
1. žr. velnias 1: Apiputa migla akis ir įvera velnį į durų tarpą Šts. Antai tas velnỹs! Riestais ragais, skeltais nagais ir ilga ilga uodega Dov. Tada velnis, priėjęs prie lango, šaukė balsu žmogaus DS61. Velnỹs toks su šake [per Užgavėnes] pasilips an pečiaus Gd. ^ Įsileisk velnį į bažnyčią, lips ir ant altoriaus Sln.
2. scom. žr. velnias 3: Senas vélni, mane apšukojai Drsk. Daujotas muni suėdė, velnỹs DūnŽ.
3. žr. velnias 4: Upė plati, velnỹs, neišbrisi Rnv. Matai šešką?.. Gražus velnys. Slaikanas, ilgas J.Avyž. ^ Ko mes tik nematėm, tegu jį velnỹs! Vdk. Šąla, kad jį velnis pagriebtų! DS101(Rs).
◊ į vélnį pavir̃sti Rdn pasidaryti nedoram.po vélniais labai daug: Sarnų po vélniais jų yra Drsk.
Dictionary of the Lithuanian Language.